į pagrindinį Aplinkos ministerija www.expozaragoza2008.es
Organizatoriai Expo Expo Zaragoza 2008 Ispanija
1900 Expo
Vilties paroda

iuolaikin?s tarptautin?s parodos vyksta nuo 1851 met?. Nepriklausoma Lietuva pirm? kart? ? pasaulini? parod? aren? ?eng? 1937 metais, ta?iau dar 1900 metais Paryiuje jau skamb?jo Lietuvos vardas.
Isam? straipsn? apie tai 1982 metais para? Juozas Kriau?i?nas angl? kalba leidiamam meno ir mokslo urnalui “Lituanus”.

Pasirodo, jau 1900 metais lietuvi? inteligentija pristat? Lietuv? pasauliui. Buvo rodomi ne tik Lietuvos kaimo vaizdai atkuriant vienos lietuvi? eimos gyvenim? (trobos kambar? primenan?ioje erdv?je vaiktin?jo tautiniais drabuiais apsireng? lietuviai, kiti neku?iavosi, moterys deng? stal?), ja siekta ir politini? tiksl?.

Vis? pirma nor?ta aikiai pasauliui parodyti, kad Lietuva nepaisant ilgos vergov?s n?ra inykusi valstyb?.

Antra, pasaulis tur?jo suinoti, kad Rusija Lietuvoje nuo 1864 met? udraudusi rayti lotynika ab?c?le ir kad bet koks pasiprieinimas sulaukiantis grie?iausi? bausmi?. Tik?tasi, kad neigiama pasaulio reakcija gali priversti Rusij? atsisakyti tokios asimiliacin?s politikos. tai knygoje "Lietuvikos parodos Paryiuje 1900 metuose albumas", kurios tekst? autorius - kunigas J.ilinskas, raoma, kad 1899 m. (nors bandym? b?ta ir anks?iau) veicarijos lietuviai ileido atsiaukim?. Jame raoma:

"Lietuvika literat?ra ir laikratyst? tobulinasi visai ypatingose sanlygose. Niekur pasaul?je n?ra kitos tokios alies, kaip Lietuva, kur kiekviena knygel?, kiekvienas ratas, atspaustas prigimtoje t?vikoje kalboje, yra laikomas u daigt? atriai udraust?, kur kiekvienas skaitantis pan?i? knygel?, kad ir nekal?iausios intalpos, yra baisiai persekiojamas caro ?inovnink? ir itremiamas ? kal?jim? ir Sibyri?. i tos prieasties lietuvika literat?ra, ypatingai laikratyst?, usitarnauja ant visatinos atydos ir gali b?ti vienu i ingeidiausi? dalyk? ant Paryiaus parodos 1900 m."


Pagindinis dalyvavimo parodoje tikslas – atkurti Nepriklausom? valstyb?.

Tokios id?jos gal?jo kilti lietuviams inteligentams bet kurioje valstyb?je, ta?iau Amerikos lietuviai tur?jo bene didiausias galimybes ? tiksl? – dalyvauti pasaulin?je parodoje – ?gyvendinti. Pirm? kart? apie parod? prabilta JAV 1893 metais, v?liau, iki parodos likus vos metams - Ciuriche, veicarijoje.

Suprasta, kad didiausia problema – lietuvikos spaudos draudimas, tod?l nuspr?sta parodose eksponuoti daug udraust? lietuvik? leidini?. Ta?iau parod? tur?jo finansuoti valstyb?, o eksponatai tur?jo reprezentuoti valstyb?. Rusijos niekas net nepra? finansavimo, o lietuvika spauda gal?jo nesulaukti susidom?jimo, tod?l ji eksponuota Pranc?zijos Kult?ros ministerijos Etnografiniame muziejuje. Expo parodai teko ruotis i naujo. Buvo pagamintas knyg? katalogas, skrajut?s, kurias d?l politini? prieas?i? teko idalinti ne parodoje.

Pagaminta kaimo trobel? trimis sienomis, paviljono sienos nukabin?tos Lietuvos valdov? nuotraukomis, istoriniais, etnografiniais, ekonominiais em?lapiais. Kab?jo ir Vytis. em?lapiuose nubr?ti keliai, kuriais lietuviki laikra?iai turi keliauti ? Lietuv?.
Parodai ileista apie 3 t?kst. doleri?, kuriuos surinko Amerikos lietuviai ir laikra?io “Varpas” redakcija.

Nors paroda negal?jo tur?ti ?takos valstybi? politiniams sprendimams, bet ji Lietuvai buvo naudinga kult?rine prasme.

"Kada pasaul?j politikieriai ir mokslininkai skait? lietuvius u taut? praeities, kurios nykstan?ias liekanas skubino rinkti d?l mokslo, ant i? dideli? kult?rik? lenktyni? Paryiuje jie pareg?jo lietuvi? taut? da gyv?, energik?, piln? kartos vilties. Franc?zikoj presoj prie apraymo parodos kartas nuo karto galma bvo matyti straipsnelius, kur, be inspiracijos i lietuvi? pus?s, tilpo link?jimai d?l kylan?ios seniai umirtos tautos".

Svarbu ir tai, kad paroda paadino ne tik kitas valstybes, bet ir pa?ios Lietuvos gyventojus.

"inia apie lietuvik? parod? pasklido pla?iai po vis? Lietuv?, prasiskverb? net ? tokias vietas, kur apie lietuvi? tautik? jud?jim? pirmiaus mon?s nebuvo visikai gird?j? arba igird? abejojo, pabudino ne vien? nein?, udeg? ne vien? ual?l?, sustiprino dvasi? lengvatiki?. Su 1900 metu ustojo d?l lietuvyst?s nauja era, - pasiliov? svajon?, prasid?jo veikm?".