į pagrindinį Aplinkos ministerija www.expozaragoza2008.es
Organizatoriai Expo Expo Zaragoza 2008 Ispanija
Expo Lietuva ir Expo Hanoverio paroda  
Hanoverio paroda
Geltonasis Hanoveris



2000 metais Hanoveryje Lietuva pritrenk? visko ma?iusius vokie?ius ir kit? ali? pilie?ius. Vokietijoje birelio-spalio m?nesiais vykusi Expo buvo ketvirtoji paroda, kurioje po Nepriklausomyb?s atgavimo dalyvavo Lietuva.

Pasirengim? iai parodai koordinavo Litexpo – jos atstovai buvo atsakingi u rengim?si parodai Sevilijoje 1992 metais, tod?l jie ne tik inojo, kaip kas turi b?ti daroma, bet ir tur?jo ambicing? vizij?. „Vis? pirma nuspr?sta, kad utenka pasaul? graudinti li?dnais vaizdais i Lietuvos praeities ir al? pristatyti moderniai – taip, kad ji b?t? pasteb?ta“, - sak? Litexpo atstov? Kristina Pladien?.

Sugalvota, kad alis parodoje privalo apie save kalb?ti visais ?manomais b?dais prad?dama nuo paviljono. Anot Lietuvos paviljono generalinio komisaro Gedimino Mikinio, sulauyta nemaai ie?i?, kol nuspr?sta statyti ?ym?j? gelton?j? paviljon?.

Expo parod? tikslas – pristatyti pasauliui savo al?, tad Lietuvai, kuri? pasaulis menkai pa?sta, rykus paviljonas buvo tinkamas ingsnis. „Vienaip ar kitaip, paviljonas buvo ?sp?dingas. Visuose reklamini? leidini? vireliuose buvo vaizduojamas m?s? paviljonas ir ital?. Tad Lietuva gavo daug nemokamos reklamos“, - pasakojo G.Mikinis. Jo teigimu, paviljonas trauk? ne tik parodos organizatori?, bet ir lankytoj? vilgsnius – norin?i?j? patekti ? geltonojo paviljono vid? buvo tiek daug, kad teko reguliuoti lankytoj? srautus. Be to, aplank? lietuvik?j? paviljon? lankytojai neskub?davo skirstytis – alia jo poilsiaudavo. Taigi didioji dalis parodos gyvenimo sukosi prie Lietuvos paviljono.

Lietuvos Nacionalin? diena Vokietijoje buvo ven?iama liepos 6 dien?. ? parodos atidarym? buvo atvyk?s alies prezidentas - jis buvo vienas i trij? prezident?, apsilankiusi? parodoje. Savo ruotu ? nacionalin? vent? atvyko premjeras. vent?je sve?ius linksmino trimit? orkestras su ok?jais. „Pu?iamieji instrumentai Vokietijoje labai populiar?s, tad ie lietuvi? muzikantai v?liau gavo usakym? ? kitas Vokietijos ventes“, - pasakojo G.Mikinis.

Geltonasis paviljonas m?avo ne tik Vokietijos spaudoje – jis ?sir?? ? lietuvi? atmint?. Ne vienas Lietuvos gyventojas, igird?s apie Expo parodas, vis? pirma pamini gelton?j? paviljon?.

Tiesa, K.Pladien?s manymu, paviljono ryki ior? nebuvo susijusi su jo vidumi: „Pastato ior?je ir viduje nebuvo vieningos koncepcijos - ior?je vyravo techno stilius, o vidus tamsus, net lyrikas“.

Pagrindiniu parodos akcentu tapo filmas „Skrydis per Lietuv? arba 510 sekundi? tylos“. Jis pateko ? pirm? geriausi? parodoje rodyt? film? trejetuk?. Filmas rodytas maoje jaukioje sal?je, kartu su papildomais efektais – judan?iomis k?d?mis ir naran?iu v?ju.

Kita parodos dalis – vitrinos, pilnos daikt? – simboli?-kod?. Kiekvienas daiktas lankytojui tur?jo perduoti tam tikr? informacij? apie Lietuvos praeit?, moni? gyvenimo b?d?. Nors id?ja buvo grai, ta?iau per sud?tinga – tam pritar? ir K.Pladien?. Jos nuomone, ioje parodoje Lietuva steng?si apie save isakyti visk?. „Tiek met? buvome prispausti, netur?jome galimyb?s nieko pasakyti ir dabar ji atsirado. Tod?l buvo norima pasakyti visk? i karto. Ta?iau taip atsirado springimas, - patirtimi dalijosi K.Pladien?. - Parodoje galima pateikti daug informacijos apie al?, ta?iau ji neturi b?ti brukama. J? turi susirasti tik norintis apie tai suinoti mogus. iuolaikin?s technologin?s priemon?s toki? galimyb? jau suteikia“.

G.Mikinio tvirtinimu, labai s?kmingas buvo sprendimas informacij? apie Lietuv? pateikti terminaluose. Taip pat lankytojai aktyviai pirko suvenyrus i gintaro, pasisekimo sulauk? lietuvikas tamsusis alus – i paroda joje al? prista?iusiai ?monei pad?jo prasibrauti ? Vokietijos rink?. Generalinis komisaras prisimin?, kad Lietuvos verslininkai parodos metu intensyviai susitikin?jo su Vokietijos verslininkais ir pri?m? ne vien? svarb? sprendim?. „A verslinink? susitikimams net buvau uleid?s savo kabinet?“, - prisimin? G.Mikinis.

iai parodai ileista apie 20 mln. lit? – daugiausia per vis? Lietuvos dalyvavimo Expo parodose istorij?. Ta?iau, G.Mikinio tvirtinimu, negalima visko vertinti vien tik materialiai – b?tina atsivelgti ? tai, kiek moni? suinojo apie Lietuvos kult?r?, ekonomik?, kiek lankytoj? ar investicij? ? al? pritrauk? geltonasis paviljonas.

Be abejo, reikia prisiminti, kad tuo metu alyje buvo visai kitokia ekonomin? situacija: 1998-1999 metais Rusij? itikusi ekonomin? kriz? visa j?ga smog? Lietuvai. Tod?l parodai skirt? milijon? vert? nebuvo tokia, kokia ji b?t? dabar.

G.Mikinis prisimin?, kad dar neprasid?jus parodai jau buvo norin?i? ?sigyti Lietuvos paviljon?. Ta?iau Vyriausyb? nusprendusi, kad v?liau paviljono vert? dar labiau augs. Deja, parodos metu parduodam? paviljon? pasi?la iaugo ir Lietuvos paviljonas buvo privatizuotas per Valstyb?s turto fond?.

Vieni parodoje buv? paviljonai paversti student? bendrabu?iais, o lietuvik? paviljon? galvota panaudoti kruizini? laiv? terminalui ar vykdyti kit? veikl?. Generalinio komisaro teigimu, jei verslininkai b?t? nor?j?, gal?jo eiti ir tartis su vietin?s em?s valdia. Juo labiau, kad Lietuvos paviljonas stov?jo ne stacionari?, o laikin?j? paviljon? dalyje, tod?l po parodos j? reik?jo imontuoti. Paskai?iuota, kad imontavimas ir parveimas ? Lietuv? b?t? kainav?s beveik tiek pat, kiek pats paviljonas. Tod?l jis parduotas ne rinkos kaina.