į pagrindinį Aplinkos ministerija www.expozaragoza2008.es
Organizatoriai Expo Expo Zaragoza 2008 Ispanija
Expo Lietuva ir Expo Sevilijos paroda  
Sevilijos paroda
Sevilijos keistenyb?s

 


Sevilijoje vykusioje pasaulin?je parodoje Lietuva i naujo atrado Expo, o pasaulis – Lietuv?.

Atgavusi nepriklausomyb? Lietuva ikart sutiko dalyvauti pasaulin?je parodoje, kuri 1992 met? balandio – lapkri?io m?nesiais vyko Sevilijos mieste Ispanijoje. Ispanija Lietuvos nepriklausomyb? pripaino 1991 met? rugpj??io 27 dien?, o v?liau pasi?l? visoms Baltijos valstyb?ms kartu dalyvauti parodoje. Lietuva ir Estija sutiko. Tiesa, Lietuvoje pasiruoimas parodai buvo ilgai atid?liojamas, kol iki jos pradios liko keli m?nesiai. Tada sugalvota ieitis: madaug tuo pat metu Barselonoje tur?jo vykti tarptautin?s raytoj? asociacijos „Pen club“ kongresas, kuriame tur?jo dalyvauti raytojas, tuometinis kult?ros ir vietimo viceministras Kornelijus Platelis. Jis ir paskirtas Lietuvos paviljono generaliniu komisaru.

Laiko pasiruoti parodai buvo lik? visai nedaug, tad buvo nuspr?sta eksponuoti jau seniai pripaintas vertybes: gintaro kolekcij? ir medinius r?pintoj?lius. Vienas lankytojas net rimtai nor?jo ?sigyti sen?j? alies r?pintoj?l? – jo neg?sdino tuomet itarta 10 t?kst. doleri? suma. Ta?iau n? vienas muziejinis eksponatas, aiku, nebuvo parduotas ir visi saugiai pargabenti ? Lietuv?.

Lankytojai taip pat gal?jo ivysti Lietuvos senuosius em?lapius, film? apie Lietuv? – apie lietuvi? tautinius drabuius, dain? vent?. Tiesa, tuo metu lietuviai negal?jo tur?ti sal?s kinui, tad film? rodydavo per kelis monitorius. „Filmui pasibaigus reikdavo eiti ir pakeisti kaset?“, - prisimin? K.Platelis. ?domiausias, anot jo, ispanams pasirod? i? laik? Europos em?lapis, kuriame buvo nubr?ta aiki linija nuo Vilniaus iki Sevilijos. Estai ? parod? ve? j? pa?i? pagamint? fortepijon? „Estonia“, kuriuo grojo lietuvi? pianistas Artas Balakauskas.

Anot 1992 met? parodai besiruousios Litexpo atstov?s Kristinos Pladien?s, pasiruoimas vyko labai chaotikai, nes niekas ne?sivaizdavo, kaip viskas turi b?ti daroma. Nebuvo aikios koncepcijos, tr?ko finansavimo - parodai buvo skirta apie 50 t?kst. doleri?, v?liau suma padidinta. Ispanija ikart paad?jo Baltijos alims pastatyti paviljon? taip sumaindama dalyvavimo parodoje katus. Ta?iau nuvyk? ? Ispanij? lietuviai pamat?, kad ispanai nesusp?jo ?rengti Baltijos alims skirto paviljono: tr?ko v?dinimo ir komunikacijos priemoni?, aplink dar vyko statybos darbai. Paroda tur?jo veikti 12 valand? per dien?, o danai Sevilijoje b?davo iki 46 laipsni? kar?io pav?syje, tod?l gana akivaizdu, kad be ventiliacijos ten dirbti buvo sud?tinga.

Tad paroda buvo atidaryta, o lietuvi? ir est? paviljonas dar pusantro m?nesio neveik?. Visi ali? eksponatai jau buvo atgabenti, ta?iau kol nebuvo atidarytas paviljonas, ispanai jo nesaugojo. „Ekspozicij? laik?me d??se. Paviljonas buvo plastikinis, ir su peiliu j? bet kas gal?jo perr?ti, tod?l eksponatus saugojome patys pasikeisdami. Naktimis taip pat“, - tvirtino K.Platelis.

Paviljone dirb? asmenys susid?r? ir su kitomis problemomis: dar visai neseniai buvo prad?ti gaminti lietuvikieji pasai, kuri? nenor?jo pripainti nei pasienie?iai, nei Ispanijos pareig?nai. D?l tos prieasties Lietuvos paviljono darbuotojai negavo nuolatini? leidim?, tod?l kas ryt? tur?jo eiti ir prayti, kad leist? ?eiti ? parodos teritorij?.

Lietuva dar netur?jo vis? reikiam? ?statym?, tod?l, pasak kai kuri? ?vyki? liudinink?, ? Ispanij? lietuviai ve?si „maius“ pinig?. Ta?iau nekreipiant d?mesio ? visas kli?tis, Lietuvai pirmasis po 54 met? bandymas dalyvauti parodoje visai pavyko.
„Nors Lietuvos paviljonas stov?jo nuoaliai, ta?iau netoli buvo arab? paviljonai, vienas ispan?, japon?. ios alys visada sulaukia daugiau d?mesio, tod?l ir Lietuvos paviljone lank?si daug moni?“, - sak? K.Pladien?. Deja, tuo metu nebuvo pagalvota apie tikslesnius lankytoj? skai?iavimus, tod?l galima tik sp?ti, kokio populiarumo susilauk? Baltijos valstybi? paviljonas. Generalinio komisaro tvirtinimu, per dien? Lietuvos paviljone gal?jo apsilankyti apie 8-10 t?kst. moni?.

K.Platelio teigimu, nors lietuviams rengti parod? neturint apibr?to finansavimo, patirties ir susiduriant su kitomis technin?mis kli?timis buvo ypatingai sunku, ta?iau tuo pat metu jie jaut? visik? ispan? param?. „Ispanai patys sumok?jo u komunalin?s paslaugas, o, igird?, kad paviljon? valysime patys, pasi?l? sumok?ti ir u valytojo paslaugas“, - pasakojo buv?s viceministras.

Lietuvos ir Estijos paviljonas atrod? kukliai, ta?iau jis neliko be d?mesio: j? aplank? Ispanijos karalien? Sofija, nemaai delegacij? iskirtin? d?mes? rod? d?l galimyb?s susitikti su tuometiniu Lietuvos Auk?iausios tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu.

Lietuvos nacionalin? diena parodoje organizuota rugs?jo m?nes?. T? dien? koncertavo ar?no Nako ansamblis „Jauna muzika“. Ta proga specialusis parodos laikratis apra? Lietuv?, jos ekspozicij?. Apie al? informuota ir kitoje spaudoje, ta?iau, anot K.Platelio, ten jau rayta „kas urnalistams ov? ? galv?“. Pavyzdiui, Lietuvos paviljono generalinis komisaras dav? interviu urnalistui, kuris straipsn? „prad?jo apie Baltijos ali? paviljon?, kuriame save pasauliui pristato tik dvi alys – Latvija ir Estija. Tada visame interviu kalbama apie Lietuv?, o ubaigiamas jis odiais: vis tik gaila, kad parodoje nedalyvauja Lietuva“. Tuo nesusipratimai nesibaig?. Buvo atsi?stas fotografas, tur?j?s nufotografuoti K.Platel?, ta?iau visais rakursais ?amin?s paviljono vidaus architekt?. Straipsnyje architektas pavadintas generaliniu komisaru. Ta?iau tai, pasak K.Platelio, yra smulkmenos lyginant su est? pristatymu: laikratyje buvo aikiai parayta, kad est? oficialioji kalba – arab? (pranc?z?).

Visgi ini? tr?kumas apie Baltijos alis buvo labiau juntamas bendraujant su jaunesniosios kartos atstovais – senesni lankytojai bent kak? apie jas buvo gird?j?: em?lapyje ivyd? sostin? Vilni? steb?davosi iuo pakitimu – jie buvo ?sitikin?, kad Lietuvos sostin? – Kaunas.

Parodos metu neapsieita ir be kuriozini? situacij?. Pavyzdiui, po oficialiosios dalies Baltijos ali? paviljone tur?jo b?ti aunamas ampanas, ta?iau norint sutaupyti laiko dar prie Lietuvos generalinio komisaro kalb? buvo nuimta buteli? apsauga ir palikti tik kam?iai. Tik kalbai prasid?jus kam?iai prad?jo savarankikai okin?ti. K.Plateliui beliko pasakyti, kad oficialioji dalis baigta ir prasid?j?s ventinis fejerverkas…

i pasaulin? Expo Sevilija'92 buvo skirta atradimams – 500 – osioms Amerikos atradimo metin?ms. Lietuva negal?jo pasigirti jokiu ?sp?dingu pasiekimu, ta?iau be jokios abejon?s, ji pati tapo atradimu ispanams ir visam likusiam pasauliui.

Apie Expo Sevilijoje daugiau skaitykite:

1992 met? paroda Sevilijoje

Latvi? iniciatyva, bask? grasinimai ir ilgoji fiesta