į pagrindinį Aplinkos ministerija www.expozaragoza2008.es
Organizatoriai Expo Expo Zaragoza 2008 Ispanija
Expo Lietuva ir Expo Niujorko paroda  
Niujorko paroda
Pasididiavimas ir nusivylimas Niujorke



Niujorke vykusioje parodoje Lietuva nor?jo didiuotis savo nepriklausomybe ir pasiekimais, ta?iau jai teko verkti d?l laisv?s praradimo.

Lietuva – taikus, ly?i? lygyb?, religij? ir taut? tarpusavio supratim? propaguojantis kratas. Aukso ami? menanti istorija, ?stabi gamta, per daug aktyv?s ir pakankamai agresyv?s kaimynai. Modernumo siekiantis emdirbi? kratas, besididiuojantis senomis tradicijomis, liaudikomis dainomis ir ? sanskrit? panaia kalba. Taip lietuviai 1939 metais pristatin?jo savo al? Niujorke vykusioje tarptautin?je parodoje.

i antroji paroda, kurioje dalyvavo Lietuva, 1939 met? balandio - spalio m?nesiais vyko Niujorke. Kaip ir Paryiaus paroda, vykusi prie dvejus metus, taip ir i buvo vadinama didiausia kada nors rengta paroda. Joje dalyvavo jau ne 46, o 62 valstyb?s. Jai buvo ileista 155 mln. doleri?.

Nor?dami pritraukti kuo daugiau lankytoj?, 1937 met? Paryiaus parodos organizatoriai buvo sugalvoj? legitimacijos korteles. Toki? kortel? ?sigij?s mogus gaudavo ?vairi? nuolaid? tiek mok?damas u ??jim? ? parod?, tiek lankydamasis Paryiaus muziejuose, teatruose, restoranuose. ??jimas ? parod? kainavo 6 frankus. Savo ruotu Niujorko paroda buvo atvira visiems. Parodoje u Atlanto apsilank? apie 27 mln., Paryiuje – apie 31 mln. moni?.

Lietuva, dalyvaudama parodoje Niujorke, siek? keli? tiksl?. Kit? taut? supaindinimas su mayte valstybe, tur?jusia ?sp?ding? istorij? ir ilaikiusia gilias tradicijas, ta?iau taip pat aktyviai siekian?ia modernizacijos, buvo vienas pagrindini? tiksl?.

Lietuvos politikos veik?jai kartu nor?jo pasinaudoti galimybe ir pareikti pad?k? JAV, kurios jau buvo tapusios antraisiais namais beveik milijonui lietuvi?.

Tre?iasis, glaudiai su antruoju susij?s tikslas - ilaikyti glaudius ryius su Amerikos lietuviais. Dalis lietuviais save vadinusi? JAV gyventoj? i ties? n? karto nebuvo lank?si t?v? ar seneli? gimtin?je. Tod?l dalel?s Lietuvos atveimas ? Amerik? buvo tarsi simbolin? galimyb? Amerikos lietuviams pasijusti tikrais lietuviais.

Kita vertus, ios parodos grei?iausiai n? neb?t? buv?, jei ne Amerikos lietuviai. Gyvendami u Atlanto jie vis?laik r?pinosi Lietuvos ateitimi ir siek?, kad JAV but? viena pirm?j? valstybi?, pripainsian?i? Lietuvos nepriklausomyb?. Tad Niujorko parodoje Amerikos lietuviai troko, kad JAV „pamatyt?, k? maa tauta, kuri yra viena seniausi? pasaulyje ir imtme?ius buvusi pavergta, gali pasiekti vos per kelerius nepriklausomyb?s metus“.

Amerikos lietuviai finansavo dal? Lietuvos dalyvavimo parodoje ilaid?, ispausdino kelias knygeles apie parod? ir pat? Niujork?. Pavyzdiui, Amerikos lietuvi? dienratis „Laisv?“ ileido album? su parodos paviljon?, Niujorko ymi? viet? vaizdais. Dienratis siek?, kad leidinys b?t? ne tik kokybikas, bet ir pigus, kad kuo daugiau lietuvi? Amerikoje ir Lietuvoje j? gal?t? ?sigyti.

Tuo metu tik?ta, kad paroda ir leidiniai apie j? yra ne komercija, o darbas vardan tautos ir t?vyn?s – tik taip galima paaikinti fakt?, kod?l visi „Laisv?s“ leidiniui apie parod? raiuseji dirbo veltui.

Tiesa, nors, kaip skelb? tuometinis laikratis "Darbininkas", pasaulin?s parodos atidaryme dalyvavo 60 tautiniais drabuiais apsirengusi? lietuvi? (b?tent tokiams skai?iui buvo leista dalyvauti), ta?iau Liettuvos paviljonas dar nebuvo atidarytas. Anot "Darbininko", lietuviai nesugeb?jo laiku ?rengti paviljono, nes "Klaip?dos netekimas sutrukd?s eksponat? isiuntim?". V?liau trukdi? atsirado Niujorko muitin?je. Lietuvos paviljonas atidarytas po dviej? savai?i? nuo parodos pradios, t.y. gegu?s 14 d.

Daugiausiai ini? ilik? apie parodoje eksponuotus meno k?rinius, ta?iau i Lietuvos generalinio konsulo J.Budrio kalbos, pasakytos Lietuvos paviljono atidarymo proga, akivaizdu, kad parodoje didiuotasi ne tik meniniais pasiekimais. Pagrindiniu generalinio konsulo kalbos akcentu tapo Lietuvos vietimas:

"Nuo pirm?j? atgimimo dien? visos Lietuvos vyriausyb?s svarbiausi? d?mes? kreip? ? Lietuvos vietim?. ioje parodoje j?s galite ?sitikinti, kad per trump? nepriklausomo gyvenimo laik? ioje srityje padaryta didel? paanga. Pradios mokykl? mokytoj? skai?ius padid?jo penkeriopai, o mokini? - eeriopai. Gimnazij? skai?ius paaugo 4 kartus, be to, ?steigta daugyb? speciali? mokykl?. Savas universitetas ir kelios kitos auktosios mokyklos ileidia t?kstan?ius profesional?".

Taip pat nepamirta pamin?ti, kad Lietuva s?kmingai eksportuoja em?s ?kio gaminius, ?gyvendino em?s reform?, valiut? padeng? auksu, prad?tas kurti nuosavas laivynas.

Rugs?jo 10 dien?, Lietuvos nacionalin?s dienos program? Niujorke ruo? lietuviai kartu su t?vynainiais, gyvenan?iais Amerikoje. Komitetas buvo sudarytas i “organizacij?, lojali? JAV, lietuvi? tautai ir Lietuvai”. Kai Niujorke buvo minima Lietuvos nacionalin? diena, i Lietuvos neatvyko n? vienas oficialusis asmuo. Bet tai, kas vyko Niujorke, buvo visika prieingyb? nuotaikoms, vyravusioms Lietuvoje.

Dar rugs?jo pirm?j? Vokietija prad?jo karinius veiksmus Lietuvos paon?je – kaimyn?je Lenkijoje. Rugs?jo 17 d. Lietuvoje pakelbta dalin? mobilizacija, o m?nesio pabaigoje Soviet? S?junga Lietuvos vyriausybei pasi?l? pasirayti savitarpio pagalbos sutart?. Pamau Lietuva nyko i laisv? taut? em?lapio Niujorke palikdama parodoje eksponuotus meno k?rinius - nenugin?ijam? ?rodym? apie savo egzistavim?.




Daugiau apie Expo Niujorke skaitykite:

1939 met? Niujorko paroda

Eksponatai vis dar JAV