į pagrindinį Aplinkos ministerija www.expozaragoza2008.es
Organizatoriai Expo Expo Zaragoza 2008 Ispanija
Ispanija Aragonas ir Saragosa Aragonas ir Saragosa  
Aragonas ir Saragosa
 Aragonas (kastilie?i? ir aragonie?i? k. Aragón, katalon? k. Aragó) – tai iaur?s ryt? Ispanijos autonomin? bendruomen?. Oficialus jos pavadinimas ispan? kalba – „Comunidad Autónoma de Aragón“. Jos plotas – 47 719 km², o gyventoj? skai?ius – 1 277 471 (2006 m. duomenimis).
iaur?je Aragono bendruomen? ribojasi su Pranc?zija, rytuose – su Katalonija, pietuose – su Valensija, o vakaruose – su Kastilija-La Man?a, Kastilija ir Leonu, La Riocha ir Navara. Ji apima Saragosos, Hueskos ir Teruelio provincijas. J? kerta Ebro up?, iaur?je yra kalnai, gra?s derlingi sl?niai, kurie pietuose ne tokie derlingi.
Sostin? - Saragosa.
 
Aragono istorija
 
Labai seniai Aragonas buvo frank? feodalin? valda Jaca, kol susik?r? karalyst?, kuri 925 m. susijung? su Pamplona. Pamplonos karalyst? ap?m? Aragono, Sobrarb?s ir Ribagorzos apygardas bei Kastilijos hercogyst?. Po karaliaus San?o mirties karalyst? pasidalino jo s?n?s. Naujoji karalyst? spar?iai pl?t?si ir prisijung? Navar?, o 1118 m. ir Saragosos miest?. Atsiskyrus nuo Navaros karalyst?s, 1035 m. v?l buvo atkurta Aragono karalyst?, kuri egzistavo iki 1479 m., kai susik?r? Ispanijos Karalyst?. Susijungus Barselonos grafo ir Aragono karalien?s dinastijoms, atsirado nauja Aragono karali? dinastija, o j? s?nus paveld?jo visas teritorijas. Aragono karaliai (iandien kai kuri? istorik? dar vadinami Aragono karaliais ir Barselonos grafais) vald? teritorijas, kurias sudar? ne tik dabartinis Aragono administracinis regionas, bet taip pat Katalonija, o v?liau ir Balear? salos, Valensija, Sicilija, Neapolis ir Sardinija.
Ispanijos pilietinio karo metu Aragone k?r?si ?vairios anarchist? bendruomen?s.
 
Aragono kratovaizdis
 
Aragone gyventoj? tankis nedidelis, tod?l regione plyti didiuliai, beveik tuti plotai. Daugiau nei pus? gyventoj? gyvena Saragosoje.
Aragono Pir?n? kalnuose yra auk?iausios vir?n?s ir nuoaliausi sl?niai, ? kuriuos labai sunku patekti ir ivysti nepaliest? j? gro?. Labiau ? iaur? sl?niuose ir lygumose pilna bany?i?, miesteli? bei nepakartojam? kratovaizdi?, o pietuose ?sik?r?s pamirtas Teruelio miestas, kuris beveik nepasiekiamas, ta?iau stulbinan?iai graus.
Kai kurie Teruelio ir Saragosos vidurami? paminklai ?traukti ? UNESCO Pasaulio paveldo s?ra?.

Parodos em?lapyje – Saragosos miestas ir provincija
 
Saragosa – penktas pagal dyd? Ispanijos miestas. Jame, 2006 m. duomenimis, gyvena daugiau kaip 660 t?kst. moni?. Miestas ?sik?r?s prie Ebro up?s ir jos intak? didiuliame sl?nyje, kuriam b?dingas ?vairus kratovaizdis – nuo dykumos iki tankaus miko, piev? ir kaln?. Saragosa – tai krykel? tarp Madrido, Barselonos, Valensijos ir Bilbao miest?, kurie nuo jos nutol? madaug 300 kilometr?.
 
i Augusto ?kurta rom?n? kolonija – Caesaraugusta – tai rom?n? kult?ros Iberijos pusiasalyje pl?tros centras. Ji klest?jo iki 714 m., kai ? al? ?siver? musulmonai, o imtmet? nuo 1018 m. buvo viena i savarankik? musulmon? valstybi?, susiformavusi lugus Kordobos kalifatui. Saragosa tapo atvira prieglobs?io iekantiems ?vairi? religij? pasek?jams, menininkams bei intelektualams. ?ia suklest?jo dail? ir kult?ra. Saragosos valdovai suteik? laisv? ir privilegijas jos gyventojams. Tai buvo pirmas toks atvejis feodalin?s Europos istorijoje.
 
Saragosa yra susijusi su krik?ionyb?s pradia Ispanijoje. Pasak legendos, pirmame amiuje v. Didiajam Deimsui apsireik? ant pilioriaus stovinti Mergel? Marija. ? apsireikim? ?amino ymi katalik? bazilika, pavadinta „M?s? pilioriaus mergel?“. Spalio 12-?j? ven?iama vadinamoji Pilioriaus vent? – viena pagrindini? Saragosos ven?i?. T? dien? Mergelei skiriama g?li? auka – i g?li? nupinama didiul? skraist?. vent? t?siasi devynias dienas. Jos metu groja muzikant? grup?s, vyksta koncertai, okiai, parodos, rengiama karnavalini? fig?r? procesija, tramdomi jauni buliai ir pan.. vent? baigiama fejerverkais vir Ebro up?s.
 
Ne tik d?l kult?ros tradicij?, bet ir d?l suklest?jusios prekybos bei palanki? s?lyg? pramonei pl?toti Saragosa tapo svarbiausiu Ebro up?s sl?nio miestu. ?ia nedideliame Figueruelo kaime 1982 m. buvo atidaryta „General Motors Opel“ gamykla. Ji tapo vienu i regiono ekonomikos rams?i?, kaip ir buities prietais? gamykla „Balay“, garveius gaminanti „Caf“ ir kt.
 
Saragosa – Aragono autonomin?s srities sostin?. i iaur?s ryt? Ispanijos autonomin? sritis, be Saragosos, apima dar dvi – Huescos ir Teruelio –provincijas. Aragone gyvena, 2006 m. duomenimis, 1,28 mln. moni?. Ta?iau gyventoj? tankumas nedidelis, tod?l regione plyti didiuliai, beveik tuti plotai. Daugiau nei pus? Aragono gyventoj? ?sik?r? Saragosoje.
 
? pasaulin?s parodos „EXPO 2008“ em?lap? ?trauktas ne tik Saragosos miestas, bet ir visa Saragosos provincija. Ji isiskiria kontrastingu kratovaizdiu, yra turtinga upi? ir kaln?. Maiau nei u 50 kilometr? ? pietry?ius ir iaur?s rytus nuo sostin?s Saragosos galima pamatyti stepes, eerus, dykumas ir sausus sl?nius, kuriuose gausu nykstan?i? augal? ir gyv?n? r?i?.
 
Provincija didiuojasi rom?n? ir got? kult?r? palikimu, daugybe vidurami? pili?. Rom?n? imperijos liekanos saugomos archeolog? atrastame senov?s Bilbilio mieste. Saragosos provincijoje yra gim?s garsusis tapytojas Francisco de Goya. Daug jo darb? eksponuojama keli? miest? muziejuose ir Fuendetodose – gimtajame dailininko mieste. Norintieji isamiau susipainti su Saragosos provincijos ?ymyb?mis ir turistiniais marrutais informacijos gali rasti tinklapyje http://zaragozaturismo.dpz.es.